Arnas Lukšys

Iki šiol į kūrybos sąrašą įrašyta: tradicinės saulutės, smulkios interjero puošybos detalės, žiedai, segės, smeigės, apyrankės, pakabučiai, grandinėlės, šalio žiedai ir kita.

Menininko Arno Lukšio puslapis facebooke: A. L. – lietuviška juvelyrika. Kodėl A.L. – lietuviška juvelyrika? Apie tai pats Arnas: „Prisipažinsiu, pavadinimą hobiui reikėjo galvoti kur kas ilgiau nei vardą dukrai. Ne todėl, kad vieną myliu labiau nei kitą, bet todėl, kad čia – viskas persipynę. Kuriu ir baltiškus, ir gamtinių motyvų, ir modernius, minimalistinius papuošalus. Didelę dalį širdies atiduodu ir tradicinių saulučių gamybai. Kitaip tariant – mano dirbtuvėse vyrauja meninis chaosas. Tačiau pavadinimo norėjosi aiškaus ir tvirto, paprasto, suprantamo, bet tuo pačiu ir įtraukiančio mane patį. Tai štai pirmosios dvi raidės – aš. Tai yra mano inicialai, nes taip aišku ir greita. Na, o į lietuvišką juvelyriką sutelpa ir gamybos vieta, ir mano patriotizmas, ir auditorija, o tuo pačiu ir dizainai, motyvai, tikėjimas bei vizija. Dabar kitokį pavadinimą kažkaip ir įsivaizduoti sunku. Praėjo jau daugiau nei pusė metų nuo tos dienos, kai aš, su visa savo kūryba, apsigyvenau Facebook‘e, bet tik dabar supratau, kad niekada normaliai neprisistačiau. Tai labas, aš – Arnas! Daugiau nei 20 metų pradirbau Lietuvos teisėsaugos sistemoje, bet vieną dieną supratau, kad truputį pavargau. Metai nebe tie, kad galėčiau bėgioti kartu su dukros metų kolegomis, o ir nusikaltėliai per tiek metų tikrai nepagerėjo ir darbo nepalengvino. Ėmiau svarstyti apie karjeros pabaigą ir visai netyčia atsirado galimybė išmokti kažką, kas pasąmoningai traukė visą mano gyvenimą – juvelyrikos amatą. Su didžiausiu malonumu lankiau paskaitas, mokiausi savarankiškai, atlikinėjau pateiktas užduotis ir patyliukais braižiausi naujas idėjas. Baigiau studijas, gavau diplomą ir labai greitai atsisveikinau su savo ilgamečiais kolegomis. Taip sakant, išėjau užtarnauto poilsio. Tik, kad kitaip nei visi – ilsiuosi savo dirbtuvėse“.