Sertifikuoti amatininkai

Senojo maisto ruošimo amato puoselėtoja

ilona_zapolskiene_1663766959-8ec0a3e5db14d0fc4adc221019a40ef0.jpg

Ilona Zapolskienė

Pasakojame tautinio paveldo produkto – šakočio gyvenimą. Senovėje – tai bankukinas, kitaip ir nevadino. Išties tai vienas puošniausių ir seniausių lietuviškų desertų. Anksčiau šakotis ant stalo puikuodavosi tik ypatingomis progomis. Šiandien, kiek kitaip. Pramoninė gamyba įsismarkavusi, o va to tikro, naminio tenka ir paieškoti. Bet mums ir vėl pasisekė – Alytaus rajone jis kepamas su meile ir labai skanus. Kas ragavo – gyrė. Svečiuojamės pas Iloną Zapolskienę. Tik labai trumpai paminėsime, kad Ilona be šito pomėgio yra ir kultūros darbuotoja, daugelio renginių vedėja, puikaus balso savininkė, bet šį kartą mes ne apie tai..

01Kontaktai

Šakotį galima užsisakyti susisiekus su Ilona:

Telefonu 862065784

El. paštu [email protected]

Pati Ilona apie šakotį žino daug daugiau, nei mes galėtume papasakoti. Kaip ji sako: „Daugai Dzūkijos regione nuo seno garsėja šakočių kepimu. Juos užsisakydavo iš įvairių miestų ir miestelių žmonės, daugiausia vestuvėms, krikštynoms ar kitoms didesnėms progoms. Tai aukštas, šakotas, tuščiaviduris, primenantis eglę konditerijos kepinys. Tradicinis lietuvių patiekalas, vienas dažniausių vestuvėms, krikštynoms ar kitoms įvairioms šventėms ruošiamų desertų“.

Ilona būdama ketverių jau matė kaip šiuo amatu užsiima jos mama Genovaitė Zapolskienė. Moteris kepdavo šakotį daugiausiai giminaičių vestuvėms, krikštynoms. Mamos kepami šakočiai skanauti ne viename Lietuvos mieste ar miestelyje, bet ir Leningrade, Maskvoje ir dar tolėliau. Moteris sako: „Kadangi šakočius kepti vienam yra sudėtinga, pritrūksta daugiau rankų, nes ir varvinti tešlą ir sukti volą rankomis reikia, tad paaugus jau padėdavau mamai“. Ilonai teko ypatinga pareiga perimti šakočio kepimo tradicijas iš mamos ir naudoti gaminimo receptą, kurį paveldėjo iš ankstesnių kartų jos mama Genovaitė. Kaip sako Ilona: „Klaidų būti negali, šakočio receptūra nekito daugiau nei visą šimtmetį, toks palikimas, kitaip ir nemokėčiau". Sukūrusi šeimą Ilona su vyru Aidu ėmėsi iniciatyvos - pasigamino kilnojamą krosnį ir atgaivino senąjį šeimoje puoselėtą šakočio kepimo amatą. Dabar Ilona, padedant šeimos nariams, labai dažnai šiuo gardėsiu vaišina draugus ne tik Lietuvoje, bet jo ragavo gyvenantys ir Anglijoje, Norvegijoje, Gruzijoje. Teks prisipažinti – ir aš skanavau ir ne kartą.

Kultūros centro direktorės Eglės Sereičikienės raginama sertifikuoti šį produktą, Ilona ilgai spyriojosi, bet įkalbėti visgi pavyko ir Ilonai Zapolskienei, 2017 m. išduotas tautinio paveldo produkto sertifikatas (šakotis A kategorija). Šį mielą pasakojimą užbaikime Ilonos linkėjimu sau: „Esu laiminga, kad galiu pratęsti savo šeimos tradiciją, kurią, tikiuosi, tęs ir mano vaikai“.