Alytaus rajono miškingumas – 23,5 proc. (daugiausiai pušynai), didžiausi miškai Punios šilas ir Noškūnų miškas.

Alytaus mieste ir rajone saugomi 24 piliakalniai. Dar 4 piliakalniai neįtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Alytaus mieste ir rajone saugomi 24 piliakalniai. Dar 4 piliakalniai neįtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Alytaus mieste ir rajone saugomi 24 piliakalniai. Dar 4 piliakalniai neįtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Alytaus mieste ir rajone saugomi 24 piliakalniai. Dar 4 piliakalniai neįtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Bendruomenės
Amatininkai
Kolektyvai
Verslas
 
Titulinis / Turizmas / Lankytinos vietos / Bažnyčios / Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia

Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia

1524 m. Žygimantas Senasis, LDK valdovas ir Lenkijos karalius, Rumbonių parapijos žemes dovanojo Feliksui Rumbovičiui, kurias čia įkūrė dvarą. Nuo Rumbovičiaus pavardės ir kilęs kaimo pavadinimas.

Pirmąją Rumbonių bažnyčią 1740 – 1741 m. pastatė ir aprūpino reikmenimis Lietuvos kariuomenės poručikas, Kauno pavieto pasiuntinys, Rumbonių, Šikšnių ir Obšrutų dvarų savininkas Barnabas Kživkovskis. Parapija įkurta 1744 – 1745 m. Ši nedidelė, tris altorius turėjusi bažnytėlė stovėjo ant kalvos į pietvakarius nuo dabartinės bažnyčios.

Senajai bažnyčiai ėmus griūti, Prienų pavieto pakamaris Simonas Vyšniauskas fundavo naują dabartinę Švč. Trejybės bažnyčią, pradėtą statyti 1795 m., pašventintą 1798 m.

Rumbonių bažnyčia – trinavis halinis stačiakampio plano pastatas. Pagrindinio fasado portikas paremtas šešiomis kolonomis. Ansamblis pasižymi klasicistiniam planavimui būdinga simetrija. Bažnyčia vertinga kaip vienintelė tokio – griežto stačiakampio – plano ir kolonų portiką turinti bažnyčia Vilkaviškio vyskupijoje ir buvusioje Užnemunėje. Tai tipiškas klasicistinis sakralinės paskirties pastatas, kurio kompozicija, turi sąsajų su tokiais architektūros paminklais kaip Vilniaus katedra (ypatingai pagrindinis fasadas).

2002 – 2003 m. nuoširdžių parapijiečių ir užsienio mecenatų dėka suremontuota klebonija ir ūkiniai pastatai, išasfaltuotas kiemas.

2004 m. Lietuvos Kultūros Paveldo Departamento ir Alytaus rajono savivaldybės lėšomis atlikti dideli bažnyčios ir kapinių koplyčios remonto darbai: sutvirtinti bažnyčios pamatai, įrengta hidroizoliacija, pakeisti supuvę sienojai, atnaujinta langai ir durys, perdažyta šių pastatų išorė.

2005 m. remontuota šventoriaus koplyčia ir varpinė: išlieti betoniniai pamatai, pakeista supuvę karkasiniai rąstai, pakeista sienų medinė vertikalių lentų danga, nauja skarda pakeista stogo danga, perdažyta išorė.

2008 m. geradario Valdo Albutavičiaus dėka bažnyčioje pakeista visa elektros instaliacija ir įrengta įgarsinimas.

2013 m. Alytaus labdaringų klubų „Zonta“, „Lions“ ir „Rotary“ dėka apšiltinta Rumbonių senelių namų sienos ir stogas, pakeista stogo danga, atlikti visi išorės apdailos darbai.

Nuo 1970 m. apsigyvenę, aktyviai ir dvasiškai atsidavę Švč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo Vargdienių seserys su 1971 m. paskirtu kun J. Gumausku (A. A. 2000 m.), subūrę pastoracinę tarybą su ekonomine, šeimos, katekizacijos, karitatyvine, jaunimo, liturgijos, spaudos sekcijomis, nuoširdžiai dirba ligi šiol. Bažnyčioje šv. Mišių metu nuo 1972 m. vargonuoja Algis Atmanavičius, kuris prieš kiekvienas šv. Mišias kartu su parapijiečiais sukalba ir šv. Rožančių. Parapijoje kasmet vasaros metu parapijos namuose stovyklauja įvairios iš Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Alytaus, Miroslavo jaunimo grupės, bažnyčioje visos šventės nevyksta be teatralizuotų vaidinimų, poezijos programėlių, be susitikimų su koncertuojančiomis žmonių grupelėmis… O atlaiduose dalyvauti ir atlaidų procesijos pasižiūrėti susirenka žmonės ir iš tolimesnių parapijų!

Medžiagą surinko kun. Leonas Jakimavičius

© 2021 Alytaus rajono savivaldybės kultūros centras Privatumo politika Pulko g. 21, LT-62135 Alytus, (8 315) 69 005