Kryžių ansamblis Klepočių kaimo tragedijai atminti

1944 metų pabaigoje dar griaudėjo Antrojo pasaulinio karo pabūklai, tačiau Lietuvos teritorijoje aktyvių tiesioginio karo veiksmų nevyko. Čia savo valdžią įvairiais būdais bandė primesti ir įtvirtinti Sovietų sąjunga. 1944–1945 metų žiemą dėl nuolatinių NKVD kariuomenės siautėjimų Lietuva patyrė bene daugiausia nuostolių per visą okupacijos laikotarpį. Daugelis to meto aukų nebuvo pasipriešinimo dalyviai ar susiję su ginkluotu pogrindžiu. Čekistai degino kaimus, žudė jų gyventojus, priskirdami „miškiniams-banditas“ arba jų rėmėjams. Jomis buvo siekiama įbauginti, sustabdyti ir sunaikinti visoje Lietuvoje stichiškai pradėjusius veikti ir kurtis ginkluotus partizanų būrius. Šiais žiaurumais stengtasi įbauginti vietos gyventojus, kad jie nedalyvautų pasipriešinime ir jo neremtų. Tuo laikotarpiu Lietuvoje žinoma ne viena tokio pobūdžio akcija. Viena garsiausių ir žiauriausių vyko 1944 metų gruodžio 23 dieną šiame Klepočių kaime Alytaus rajone. Jos laikas irgi buvo tinkamai pasirinktas. Šv. Kalėdos – ramybės ir visos šeimos šventė, kai išsiskaidžiusi šeima stengiasi susirinkti prie Kūčių stalo. Užtat tikėtasi, kad šventėms iš miško į namus sugrįšią partizanaujantieji ar šiaip pavieniui besislapstantieji. Manyta taip sunaikinti kuo daugiau jaunų vyrų. Sodybos buvo apsupamos, gyventojai žiauriai mušami, kankinami, žudomi, padegus pastatus dar gyvi metami į ugnį.

Remiantis liudytojų atsiminimais, paskelbtais 1989 metais, vien Klepočių kaime per 1944 metų gruodžio 23 dieną baudžiamąją akciją buvo sudeginta 21 sodyba (iš čia buvusių 32), sušaudyta ar gyvų sudeginta 12 šio kaimo gyventojų.

Nužudyti kaimo gyventojai:

• Adomas Baranauskas (60-70 m.),
• Vaitiekus Kasiulynas (55-60 m.),
• Jonas Mikalonis (60-75 m.),
• Juozas Mikalonis (45 m.),
• Kazys Mikalonis (20-25 m. neįgalus),
• Rokas Mikalonis (50 m.),
• Andrius Muzikevičius (60-65 m.),
• Bronius Muzikevičius (25-30 m.),
• Juozas Muzikevičius (45-50 m.),
• Kazys Muzikevičius (35-40 m.),
• Vytautas Muzikevičius (18 m. gimnazistas),
• Vladas Muzikevičius (50-60 m.).

Jauni Ryliškių ir Klepočių apylinkių vyrai, kuriuos norėjo sugaudyti į kariuomenę, buvo išsislapstę: tokio amžiaus vyrų nebuvo nei tarp nužudytųjų, nei tarp suimtųjų. Kelios dešimtys tų kaimų vyrų buvę suimti. Keletą paleido, o kitus viela surištomis rankomis išgabeno į Merkinę, o iš ten daugelį išvarė į Alytų.

Baudėjai Ryliškių ir Klepočių apylinkėse liko ir gruodžio 24 dieną, tik sodybų daugiau nedegino (iš anksto numatytos jau buvo nusiaubtos), bet vis dar suiminėjo vyrus ir tardė (svarbiausias tardymų elementas – beatodairiškas suimtųjų mušimas). Iš gaisrų išsigelbėjusius arklius, karves ir kitus gyvulius vėliau susirinko kareiviai ir nusivarė į Merkinę. Slenkanti toliau baudžiamoji ekspedicija pasiekė Makniūnus, Noškūnus, Galintanką, Galintėnus, Kastriškes, Vangelonis ir Nemunaitį.

1944 m. gruodžio 23 d. baudėjai Merkinės valsčiaus šiaurinėje dalyje panemunėse sudegino 45 sodybas ir nužudė 23 vyrus.

Iš viso vien šiame regione 1944 metų gruodžio pabaigoje, Kalėdų dienomis, NKVD daliniai ir savisaugos būriai apsupo tarp Ryliškių ir Nemunaičio buvusius kaimus. Degino ir žudė Klepočių, Lizdų, Ryliškių, Druskininkų, Taručionių, Mižonių, Pieriškių, Vabalių, Fermos, Dubrių, Vertelkų ir kitų kaimų gyventojus. Buvo žiauriai nužudyti 37 žmonės, sudeginta apie 70 sodybų.

Paminėti šiems įvykiams 1990 metais, kur stovėjo nužudyto Vaitiekaus Kasiulyno sodyba, buvo pastatyti mediniai kryžiai.