Pranciškonų vasarnamis

Pranciškonų vasarnamis, vietos gyventojų vadinamas vienuolynu, pastatytas 1931–1933 m. kunigo F. Baltuškos iniciatyva kaip poilsio namai broliams pranciškonams. Pirmame aukšte buvo valgykla, virtuvė, keli nedideli kambariukai, antrame – nedidelė koplytėlė ir kelios celės. Kadangi sanatorija buvusi tolokai nuo Kretingoje įsikūrusio pranciškonų centro ir trumpalaikiam poilsiui į jį atvykti būdavo ne taip paprasta, 1937 m. pranciškonai atsisakė teisių į pastatą ir perdavė jį Nemunaičio parapijos bažnyčios altarijai. 1945 m. birželio 2 d. šiame prisiekė 120 A. Ramanausko Vanago vadovaujamų partizanų. Šeštojo dešimtmečio pradžioje pastatas buvo nacionalizuotas ir perduotas Nemunaičio mokyklos reikmėms. Koplytėlė buvo išgriauta, celės pertvarkytos, o pastate įsikūrė mokyklos bendrabutis. Šiuo metu buvęs vasarnamis priklauso Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardino vienuolynui Vilniuje.

Pranciškonų vasarnamis įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.